- miršėti
- 2 miršė́ti, mìrša, -ė́jo intr. dideliam būriui judėti, kirbėti: Žuvys tik mìrša vandeny Mrj. Ore miršė́jo daug uodų Mrj. Žmonės laukuose tik mìrša, tik dirba Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
miršėti — 1 miršėti, mir̃ši ( ėja), ėjo intr., tr. K pamažu pamiršti: To vis minėk, to niekados nemiršėk KI344. Todėl nemiršėk kasdien į kaminą žvilgtert K.Donel. Jis paukščių neužmiršt – kaip jūsų jis miršėtų! brš. Kalbėjo tuos niekad nemiršėtinus žodžius … Dictionary of the Lithuanian Language
meršėti — meršėti, ėja (mer̃ša [K], J, mer̃šta MŽ125, merši R, MŽ518), ėjo; CII671 žr. 1 miršėti: Nemeršėsiu, ką sakai J. Bet tu, pone, nemeršėjai, mane visad apveizdėjai KN25. Ir kaipog teip didžio gero darymo turime meršėt? DP572. meršėtinai adv.; CII671 … Dictionary of the Lithuanian Language
miršėjimas — sm. (1) K → 1 miršėti … Dictionary of the Lithuanian Language
numiršėti — 1 numiršėti tr. pamažu užmiršti: Kad ir paskaudės širdis, kol aną numiršės, o po tam vėl būs kaip buvę Užv. miršėti; numiršėti; pamiršėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pamiršėti — 1 pamiršėti tr. užmiršti: Miršėte pamiršėjau, ką ans sakė J. Į svečius nuėjęs, pamiršėjau, ką pažadėjau J. miršėti; numiršėti; pamiršėti … Dictionary of the Lithuanian Language